Miestelio minėjimo pradžia laikytini 1475 m., kuomet buvo pastatyta pirmoji, medinė, bažnyčia. fundatoriais buvo dvarininkų Astikų giminės trys seserys – Kotryna, Agnieška ir Bagdona. Bažnyčiai dovanotas Širvintėlių kaimas.
Miestas neturėjo tiek daug svarbos, kiek dabartinio rajono miestai, kaip Kernavė, kurios istorija yra visos Lietuvos mastu. Teritorija nėra tyrinėta archeologų, kadangi ir pats kultūrinis sluoksnis niejo nerodo, tad nustatyti tikro amžiaus nepavyko, tik žinoma. iš bažnyčios statymo, kad jis jau egzistavo XV a.
Miestas neturėjo tiek daug svarbos, kiek dabartinio rajono miestai, kaip Kernavė, kurios istorija yra visos Lietuvos mastu. Teritorija nėra tyrinėta archeologų, kadangi ir pats kultūrinis sluoksnis niejo nerodo, tad nustatyti tikro amžiaus nepavyko, tik žinoma. iš bažnyčios statymo, kad jis jau egzistavo XV a.
1919 m. vasarą miestelį okupavo lenkų armija. (1919–1920 m. dar kuriamai Lietuvos kariuomenei teko kautis su trimis priešiškomis kariuomenėmis dėl Lietuvos laisvės ir teritorijos vientisumo išsaugojimo. Lietuvai teko atremti bolševikinės Rusijos puolimą, vėliau bermontininkų priešiškus karinius veiksmus ir lenkų kėslus prisijungti Lietuvos teritoriją prie atkuriamos Lenkijos valstybės.)
1920 m. lapkričio 19 d. lenkų kariuomenė sumušta, vadovaujama L. Želigovskio, taip lenkų armija vadovaujama L. Želigovskio buvo sustapdyta nuo gilesnės intervencijos ir suvereniteto egzistavimo kliudymo.
Tautų Sąjunga privertė pasirašyti paliaubas, pagal kurias Širvintos atsidūrė neutralioje zonoje, nors po 3 metų vistik atiteko Lietuvai. Tačiau demarkacinės linijos artumas slopino miestelio augimą.
Tautų Sąjunga privertė pasirašyti paliaubas, pagal kurias Širvintos atsidūrė neutralioje zonoje, nors po 3 metų vistik atiteko Lietuvai. Tačiau demarkacinės linijos artumas slopino miestelio augimą.
1950 m. Širvintos tapo rajono centru, 1951 m. gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė sėklų ruošimo fabrikas, siuvimo gamynio susivienijimo fabrikas „Lelija“ , pastatyti kultūros namai. Miesto laukuose 1973 m. pradėtas statyti „Širvintos“ kolūkio gyvulininkystės kompleksas (pirmasis toks Lietuvoje, nors vėliau paaiškėjo, kad statyti tokius didelius kompleksus neapsimoka). 1981 m. miesto aikštėje pastatyta skulptūra „Širvinta“ (skulptorius V. Ketvirtis), vaizduojanti grakščią merginą, tarsi kylančią iš upės juostos.
|
Miestelio gyventojų skaičiaus kitimas
nuo 1885 m. iki 2011 m.